-Viskas bus gerai, brangioji,-švelniai į mane kreipėsi mama.

-Bet jūsų jau daugiau su manimi nebebus. Ką aš turėsiu daryti,-verkdama paklausiau.

-Mes visada būsime su tavimi ir tavo broliu, nors tu mūsų ir nematysi. Be to tu esi labai stipri mergina ir gali apsiginti ir pati, kartu apginsi ir savo brolį,-paguodžiamai kalbėjo tėtis.

-Aš noriu, kad jūs būtumėte su manimi. Aš to noriu , nes numirsiu jeigu to nebus,-jau šaukiau.

-Nusiramink, brangioji, viskas bus gerai. Ir dar vienas dalykas mes tave ir Mantą be galo mylime. Viso, Marija,-tarė mama.

-Ne niekur neikit noriu būti su jumis. Pasilikit labai prašau,-bet jie dingo. Jų daugiau nebebus kartu su manimi, jie man nepatars kai iškils  svarbus klausimas. Aš negalėsiu pasiguosti mamai . O tėtis, jis mane jau nebe iš mokins vairuoti mašinos ir nebe prajuokins savo linksmais anekdotais. Aš visko netekau, netekau visko ką labiausiai mylėjau ir branginau šiam pasaulį. Bet pala mano brolis jis man liko ir aš kovosiu, kad mes būtume laimingi.

<><><><><><>

Pabudau nuo garsų, sklindančių iš mano palatos. Lėtai pramerkiau akis, bet nieko, tik baltos dėmės per kurias aš nieko nemačiau. Su ranka bandžiau jas nuimti, bet man nepavyko.

-Ar jautiesi geriau?-manęs paklausė kaip supratau praktiką atliekantis studentas, kuris prieš tai buvo mane prispaudęs prie lovos.

-Kodėl aš nieko nematau?-tyliai paklausiau.

-Tai tvarsčiai, todėl nieko ir nematai, kai juos nuimsime viską pamatysi.

-O kada tai bus?

-Rytoj. Čia tu guli jau trečią savaitę. Todėl jau kaip ir metas būtų juos nuimti,-patikslino.

-Trečią savaitę. Kas man buvo kad tiek ilgai miegojau,-sutrikusi vos pratariau.

-Tavo nudegimai buvo labai rimti tad teko daryti viso kūno plastinę operacija, kurios pasekoje mes tau turėjome leisti nuskausminamuosius vaistus. Tau pasireiškė šalutinis poveikis, todėl tiek ilgai ir miegojai.-plastinę operaciją? Bet pala kur visą tą laiką buvo mano brolis?

-O kur mano brolis?

-Kiek žinau pas gimines.

-Pas ką?-garsiai sušukau,-mes neturime giminių.

-Tavo krikštatėviai. Jie maloniai sutiko pagloboti tavo brolį, Mantą.

-Mano krikštatėviai,-tyliai pasakiau, veikiau sau nei jam. Tėvai niekada nenorėjo apie juos kalbėti po to įvykio mūsų namuose, kai man buvo septyneri, krikštamotė man trenkė per veidą už blogai išplautą stiklinę.Tada jie smarkiai susipyko ir daugiau apie juos nieko negirdėjau.-Iš kur žinote mano brolio vardą?-jau tvirčiau paklausiau.

-Skaičiau tavo asmens bylą,-bejausmiu tonu atsakė.

-Kas tau leido skaityti mano asmens bylą, jei esi paprastas praktiką atliekantis studentas?-susinervinusi iškošiau pro sukastus dantis.

-O kas tau sakė, kad aš esu studentas atliekantis praktiką?-susinervinęs paklausė.

-Aš tau neduočiau daugiau, nei 23 metų. Taigi tu studentas,-šaltai atkirtau.

-Aš nesu studentas.

-Tai kas tada tu?-nieko nesupratusi paklausiau.

-Esu šios plastinės chirurgijos klinikos vyriausiasis gydytojas, Karolis Beguševyčius. Dėl mano amžiaus tu neapsirikai, man tikrai, tik 23 metai.

-Kodėl toks jaunas gydytojas užima tokias svarbias pareigas?

-Tikriausiai todėl, nes esu geriausiais iš geriausių,-tai pasakęs nusijuokė labai švelniu juoku.

-Narcizas.-niekada nesupratau, kodėl žmonės save kelia aukščiau kitų. Juk visi esame lygūs.

-Atsiprašau, ką pasakei?-iš balso galėjau spėti, kad supyko. Cha tau taip ir reikia.

-Tai ką girdėjai, narcize. Mes visi esame lygūs ir nemanau, kad galima menkinti kitus gydytojus jog jie yra prastesni už tave.

-Aš jų ir nemenkinu, tik sakau tiesą. Esu geriausias visos šalies plastikos chirurgas,-atkirto.

-Ir kodėl taip manai?

-Mokyklą pabaigiau šešiolikos, geriausiais pažymiais. Universitetą per dvejus metus, o praktiką atlikinėjau tik vieną savaitę. Tiesą sakant esu geriausias, kaip ir sakiau prieš tai.

-Vadinasi esi moksliukas?-nustebusi paklausiau. Kaip įmanoma taip greitai pabaigti mokyklą ir universitetą. Man tai prilygo aukščiausiam lygiui.

-Panašiai. Tiesiog man patinka sužinoti vis ką nors naujo.

-Dabar man parūpo sužinoti kaip tu atrodo.

-Kodėl? Juk žmogaus išvaizda  neturėtų daryti įtakos kitiems asmenims,-nesupratęs paklausė.

-Noriu pažiūrėti ar atrodai kaip moksliukas.-jis mane tiktai sudomino tokio protingo žmogau dar niekada nebuvau sutikusi. Žinoma mano klasėje yra paauglių, kurie puikiai mokosi, bet jie nebaigė mokyklos šešiolikos. O išvaizda  ji niekada neužėmė svarbios vietos mano gyvenime. Tiesą sakant niekada nelaikiau savęs gražia. Paprasti rudi plaukai iki juosmens, niekuo neišsiskiriančios akys ir viskas kaip ir pas kiekvieną žmogų.

-Gydytojau, Karolis jums skambina jūsų draugas Justas, nori apie kažką pasikalbėti,-į palatą įlėkusi seselė pranešė jog  skambina kažkoks Justas.

-Žinoma,-pasakė jai,- Susitiksime rytoj, Marija. Tada galėsi įvertinti mano išvaizdą, o aš tavąja ,-tyliai pasakė prie pat mano ausies.Per visą kūną perbėgo maži šiurpuliukai. Ei, Marija, kas tau darosi pirmiausiai ne apie tai turėtum galvoti, o antra jis tau per senas.

Patiko (20)

Rodyk draugams